Naktinių drugelių abėcėlė

Rugpjūčio naktys Lietuvos miškuose yra trumpiausios ir karščiausios. Tai laikas, kai naktiniai drugeliai — heterocera — pasiekia didžiausią įvairovę ir aktyvumą. Jie skrenda prie šviesų, kurias paliekame įjungtas, ir miršta ant palangių. Mes juos vadiname kandimis, nors dauguma jų nieko neėda — suaugę gyvena vos kelias dienas ir neturi burnos. Ši paroda tiria naktinius drugelius kaip semiotinę sistemą: jų sparnų raštai, skrydžio trajektorijos, reakcijos į ultravioletinę šviesą sudaro savotišką kalbą, kurios gramatikos niekada nesuprasime. Čia nėra romantizavimo. Naktiniai drugeliai nėra gražūs ta prasme, kuria gražūs dieniniai — jie dažnai pilki, gauruoti, su akių imitacijomis, kurios primena kaukes arba archajišką raštą. Jų grožis yra funkcionalus ir svetimas. Dvidešimt keturi kūriniai dokumentuoja dvidešimt keturias rūšis, aptinkamas Lietuvos miškuose rugpjūčio mėnesį. Kiekvienas darbas yra portretas ir šifras vienu metu. Lankytojas, eidamas per mišką naktį arba prieblandoje, susitinka su šiais vaizdais tarp medžių — ten, kur tikri drugeliai irgi skrenda. Paroda neklausia, ką drugeliai reiškia. Ji klausia, kodėl mes manome, kad viskas turi kažką reikšti, ir ar galime tiesiog stebėti be interpretacijos.